Nepamirškime pamirštųjų
Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą, ugdo pilietišką, atsakingą bei dorovingą jaunimą. Viena iš senų, krikščioniškų mūsų tradicijų - kapų lankymas bei mirusiųjų pagerbimas Visų Šventųjų bei Vėlinių dienomis. Tuo laikotarpiu kapai „atgyja“ – sužydi gėlėmis bei žvakutėmis, būtent jų skleidžiama šviesa simbolizuoja šilumą, viltį... Su tokia mintimi – „sušildyti“ malda bei uždegti simbolinę žvakutę ant apleistų, nelankomų kapų - prieš Vėlines susiruošėme ir mes, 6a klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos Daivos Kačinauskienės. „Nebereikalingų“, „niekieno“ kapų yra kiekvienose kapinėse, taip pat ir mūsų miestelio, todėl ėmėmės iniciatyvos, kad bent vienas šviesos žiburėlis – žvakutė - bei sukalbėta malda suteiktų viltį mirusiųjų sieloms. Juk sakoma, kad mirusiesiems labiausiai reikia maldų. Lankydamiesi kapinėse pastebėjome, jog apleistų kapų pas mus mažėja. Gal savo artimųjų kapus prižiūrintys žmonės pasirūpina ir šalia esančiais užmirštaisiais? Visų Šventųjų vakarą labai džiaugėmės, kad mūsų žvakelės dar tebeliepsnojo.
