Rudenėlio šventė ,,Kaip senelis ropę rovė?“
Rudenėliui peržengus į antrąją pusę, ,,Drugelių‘‘ grupės mažieji kartu su tėveliais, keletą savaičių, gyveno šventiniu rūpestėliu. Gamino rudenėlio vėrinius. Darbelių įvairovė nustebino. Vėriniai iš svogūnų, margaspalvių pupelių, žirnių, gilių, kaštonų, kankorėžių, obuolių sėklų, erškėtuogių, lapų. Gražu, originalu, įspūdinga. Kruopštumas, atidumas, išradingumas nenusakomas.
Spalio 28 dieną pas ,,Drugelių‘‘ grupės ugdytinius, ieškodamas pagalbos, atpėdino senelis. Darže, jis išaugino didelę, didelę ropę. Vienam, jos nepavyksta nei pargriauti, nei išrauti. Senelis, ieškodamas pagalbos, nukeliavo į sodą. Ten jam padėti pasisiūlė kriaušytės. Kad daugiau talkininkų surast, senelis patraukė į mišką. Miško palaukėje suradęs grybukus, paprašė ir jų pagalbos. O pagalbininkų niekada nebūna per daug, tai tėvelius kvietė . Senelis pamokė, juos, žaisti lietuvių liaudies žaidimą ,,Ropė‘‘. Tai buvo juoko, kai tėčiai ,,jojo‘‘ ant gimnastikos lazdos (,,arklio“).
Susirinkus gausiam būriui pagalbininkų, senelio ropė sėkmingai buvo pargriauta ir išrauta. Už pagalbą senelis atsidėkojo spalvingomis dovanėlėmis. Kiekvienas rudenėlio vėrinėlis buvo įvertintas ir jų autoriams įteiktos padėkos. Vėliau senelis tėvelius ,,išsiuntė‘‘ į sodą, daržą, mišką ieškoti rudenėlio. Čia jų laukė įvairios užduotėlės: sukurti ketureilį apie rudenėlį, sugalvoti, kas kur dera, atpažinti medžių lapus, rinkti pupeles, minti mįsles.
Pasidžiaugęs, tėvelių sugebėjimais bei talentais, senelis pakvietė visus pasivaišinti rudenėlio vaišėmis. Smagu kartu dalytis jo linksmybėmis.
Ikimokyklinės grupės ,,Drugelis‘‘ auklėtoja
Reda Pipirienė