Mokymai laimingiausioje pasaulio šalyje
Liepos 3-7 dienomis pagal „Erasmus+“ projektą „Mokomės, kad mokytume“ su anglų kalbos mokytoja Lina Linke dalyvavome Joensū (Suomijoje) vykusiuose mokymo kursuose „Out from Classroom“ („Išeik iš klasės“).
Galima vardinti ir vardinti išskirtinius Suomijos švietimo bruožus: švietimo sistema viena sėkmingiausių pasaulyje ir pagal tarptautinių tyrimų rezultatus Suomija yra nuolat tarp pirmaujančių; visos mokyklos yra geros ir mokyklų reitingavimas jiems yra nesuprantamas; jokių standartizuotų testų ir mokinių rūšiavimų pagal pasiekimus, tik vienas privalomas egzaminas; visiškas pasitikėjimas mokykla ir mokytojais: valstybė tik pateikia ugdymo gaires, o ugdymo turinį mokyklos pritaiko prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų; mokytojais gali dirbti tik turintys magistro laipsnį, o konkursas stojant į mokytojo specialybę yra apie 10 kandidatų į vieną vietą, ...
Kursuose bene dažniausiai kartojami žodžiai buvo „self-regulation“, kurie apima tiek bendrąsias suomių kultūros ir elgesio taisykles, tiek savo asmeninių nuostatų formavimą ir turėjimą bei jų laikymąsi. Tai taikoma visiems – nuo valdžios atstovų, iki tėvų, mokytojų ir mokinių.
Veiklas gamtoje mokykla vykdo dažnai ir bet kokiu oru. Jei mokinys ateitų be tinkamos aprangos (neperšlampamų batų, oro sąlygoms netinkamos kepurės ar pirštinių), jis liktų mokykloje ir mokytųsi su kitu mokytoju. Suomių teigimų, tokių atvejų paprastai nebūna. Vykimas į gamtą tai ne pramoginė iškyla – kiekvienas mokinys gauna užduotis (pvz., paruošti informaciją kaip susidarė ežeras, kaip susiformavo ežero salos, kodėl Koli nacionaliniame parke visų eglių viršūnės nulaužtos, ...), ir nuvykus į tą vietą atsiskaito (pasakoja mokytojui ir mokiniams), be abejo, naudodamasis mobiliuoju telefonu ir, tikėtina, ne suomių, o anglų kalba. Teigiama, kad kiekvienas suomis geba bendrauti 4-5 kalbomis (suomių ir švedų kalbos yra valstybinės) – kiek gatvėse teko kalbinti įvairaus amžiaus gyventojų, nebuvo tokio, kuris angliškai nepatartų, neatsakytų į mūsų klausimus.
Didžiulis dėmesys skiriamas sveikatos stiprinimui ir fiziniam aktyvumui. Tai patvirtina ir mieste ir aplink jį daugybė bet kokiu oru bėgiojančių, važinėjančių dviračiu, irkluojančių įvairaus amžiaus gyventojų. Mokiniams tai ne tik įprasta kūno kultūra (privaloma tik viena sporto šaka – plaukimas) , bet ir ne mokykloje organizuojamos veiklos. Užduotis atlikdami mieste, prie ežero ar nacionaliniame parke mes kasdien nueidavome po 22000 – 25000 žingsnių.
Mokykloje nematėme nė vienos išmaniosios lentos, bet visuose kabinetuose sudarytos galimybės naudotis kompiuteriais. Skatinama naudoti asmeninę įrangą, nes ji labiau saugoma, kiekvienas mokinys ją turi prisitaikęs savo naudojimui (nuo mėgstamo ekrano vaizdo iki naudojamų programų), taupomos mokyklos lėšos.
Galima pavydėti ne tik mokytojams mokamo atlyginimo, bet ir jiems teikiamos pagalbos – jei mokytojas nori pradėti naudoti naują mokymo metodą ar kompiuterinę programą, iš savivaldybės atvykęs specialistas dirbs klasėje su mokiniais ir mokytoju tol, kol jie įgis pagrindinius įgūdžius. Kartu mokytojai suvokia, kad mokinius ruošia ateičiai, o ne gyvenimui dabar, todėl padeda mokiniams įgyvendinti neįtikėtinas idėjas, rasti atsakymus į kylančius klausimus.
Kalbant apie Suomiją reikia nepamiršti, kad pragyvenimo lygis joje vienas aukščiausių Europoje. Bet ne vien tai viską lemia. Dažnai mums tiesiog trūksta „self-regulation“.
Daugiau informacijos apie projektą galite rasti socialiniuose tinkluose naudodami grotažymę #MokomėsKadMokytume ir projekto svetainėje https://twinspace.etwinning.net/68128/home.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Pateikiama informacija atspindi tik mano asmeninį požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Stasys Baubkus
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, projekto koordinatorius
