Naujienos

Pirmokų gimnazistų krikštynos


 

Jau nuo pirmadienio lauktos tradicinės pirmokų gimnazistų krikštynos prasidėjo

iš labo spalio dvidešimt pirmosios ryto. Pirmokams gal ne toks labas, nes jie buvo „papuošti“ savotiška uniforma, o jų veidai nutepti keisčiausiu „makiažu“.

 

Šiaip ar taip tikrosios linksmybės prasidėjo per penktą pamoką sporto salėje. Prie durų stovinti apsauga įleido toli gražu ne kiekvieną. Tiems, kurie nenorėjo klausyti ,buvo labai vaizdingai elektrošoku parodyta, kad geriau daryti, kaip liepiama. Nuskambėjus skambučiui visi nekantriai laukia, staigiai pasklinda kalbos, kad pirmokai pabėgo. Bet ne! Štai jie ateina! Vorele, po du. Patikrinama visų avalynė, nes ne bet kokiais batais sporto salę mindžioti gali. Prieš pradedant ceremoniją, „nekrikštai“ pakvėpinami. Paklausus kvepalų sudėties, gavome atsakymą: „Jums geriau nežinoti“.

Šurmuliuojantys „fuksai“ sustatomi sporto salės gale. Vedėja liepia nutilti. Pasveikina pirmokus su tokia šaunia diena ir praneša, kad iškilmes reikia pradėti lengva mankštele, kurią praves keli krikštatėviai. Daromi atsilenkimai, pritūpimai. Tinginiaujantieji pavaišinami „egline koše“.

Pasimankštinus pirmokai suskirstomi į klases ir traukia aliejumi išteptą virvę. Žinoma, ir traukiant virvę jie aktyviai skatinami kvepalais bei „egline koše“. Tris raundus iš eilės laimi 1bg.

Kita rungtis – obuolių ridenimas po rūbais. Pirmokai (po dešimt iš kiekvienos klasės), sustoję poromis, draugui po kelnėmis ridena miltuotą obuolį. Visi obuoliai ištraukti buvo tokie švarūs! Visi prisijuokę ir linksmi eina prie kitos – gal ne tokios linksmos – užduoties. Reikia iš dubens, pilno vandens, burna (tiksliau, dantimis) ištraukti obuolį. Po to tą obuolį mest į miltus ir iš ten ištraukti (taip pat burna). Kad pirmokai neužgaištų brangaus žiūrovų laiko, ketvirtokai savo krikštasūniams ir krikštaduktėms padeda – fiziškai juos paskatindami, pamurkdydami galvas į miltus, kad vaikai greičiau susirastų obuolius. O ir pirmokai taip pat ilgai nelaukia – lekia taip, kad miltų kliūva ir žiūrovams.

Paskutinė, bet ne prasčiausia užduotis – kareiviškas šliaužimas. Pirmokai su ja susitvarko kuo puikiausiai (neskaitant kelių susidariusių kamščių).

Krikštynos eina į pabaigą. Paskutinė dalis – priesaika, po kurios pirmokai gimnazistai galės vadintis tikrais pirmokais. Štai ką jie pasižadėjo:

· sovietinį inventorių paversti tokiu, kurį būtų privaloma atnaujinti;

· pastebėję krikštatėvius valgykloje, užleisti jiems savo vietą prie šnicelių;

· su pasimėgavimu skanauti virėjų šedevrais;

· pasirūpinti, kad dūžtanti mokyklos lempa neužkristų draugui ant galvos;

· šviesos greičiu lekiant į valgyklą sulėtinti ties Norkiene;

· palikti mokytojų nervų ir kitoms kartoms;

· atkakliai sveikintis su direktoriumi, kol išgirs atsakymą;

· nenutraukti Venckuvienės kantrybės siūlo ir nenudilinti Šniaukos akordeono diržo;

· visas savo jėgas atiduoti krikštatėvių kasdienybės gerinimui.

Tikėkimės savo pažadų laikysis. Sveikiname pirmokus tapus tikrais gimnazistais!

 

Laura Girgždytė 2ag

 

Spausdinti