Muziejaus istorija
Praėjus1941-1945 m. karui, įvykdžius Lietuvoje kolektyvizaciją, panaikinus gyventojų nuosavų žemių riboženklius ir ežias, 1950 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl plano pelkėtoms žemėms nusausinti ir įsisavinti Lietuvos TSR.“ Buvo paruošta plati žemės melioravimo darbų programa, numatytos priemonės jai įgyvendinti.
Atliekant melioravimo darbus laukuose buvo pašalinami ne tik menkaverčiai krūmai, bet ir užaugę medžiai, reguliuojamas upių bei upelių vandens nutekėjimas, planuojamos gyvenvietės, o į jas perkeliami vienkiemių gyventojai.
Laukuvos vidurinės mokyklos (dabar Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos) mokytoja Barbora Garalevičienė, matydama, kad laikas neša praeitin viską, kas buvo žmonių sukurta, labai sielojosi, todėl 1964 - 1965 m. m. suorganizavo jaunųjų kraštotyrininkų būrelį. Jį lankė 32 nariai. Išsirinko būrelio valdybą iš trijų asmenų: būrelio pirmininkas - Jadvyga Monstavičiūtė, pirmininko pavaduotojas - Domas Antanavičius, būrelio sekretorė - Regina Vėlavičiūtė. Darbas būrelyje dar labiau pagyvėjo, gavus LTSR Švietimo Ministerijos Respublikinės Ekskursinės Stoties „LTSR pionierių ir moksleivių ekspedicinės grupės pažymėjimą“ Nr. 648, kuriame nurodoma, kad Laukuvos vidurinė mokykla yra LTSR pionierių ir moksleivių 1963 - 1965 m. m. ekspedicinės grupės dalyvis.
1964-1965 m. m. Šilalės r. Švietimo skyrius pradėjo reguliariai duoti nurodymus jauniesiems kraštotyrininkams, jų veiklai.
Ekspedicijos metu mokiniai rinko medžiagą mokyklos istorijai ir mūsų rajono žmonių buities daiktus.
Pirmųjų kraštotyrininkų iniciatyva 1966 10 15 atidarytas kraštotyros kampelis, kuriame puikavosi pirmieji surinkti eksponatai.
1968-1970 m. m. mokyklos jaunieji kraštotyrininkai dalyvavo VI LTSR ekspedicijoje. Darbo tema „Tautosaka“.
Darbas sunkus, tačiau metodinė literatūra, nurodymai, mokyklos direktoriaus A. Bružo moralinė parama ir materialinis skatinimas, lietuvių kalbos mokytojos B. Jurgaitienės patirtis sudarė galimybes darbą pradėti ir vykdyti.
VI-osios ekspedicijos temos „Tautosaka“ surinkta medžiaga rajone ir respublikoje buvo labai gerai įvertinta. LTSR Mokslų Akademijos lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakos sektorius pageidavo jį įsigyti moksliniam tiriamajam darbui.
1970-01-04 rašte Šilalės r. Paminklų apsaugos ir Kraštotyros draugijos ratelio pirmininkui 7 punkte rašoma: „Mokykla su paruošta tautosaka 1966/1967 m. m. dalyvavo Kapsuko rajone jaunųjų literatų sąskrydyje, tačiau liaudies dainų ir padavimų rinkinys negrąžintinas“.
Tos pačios datos rašte, 8-ame. punkte rašoma: „1967 m. pavasarį su dalimi liaudies dainų ir padavimų dalyvavo rajono (Šilalės A. B) turistiniame sąskrydyje, kur taip pat rinkinys dingo“. Pasirašo jaunųjų kraštotyrininkų būrelio vadovė B. Garalevičienė.
1970-1972 m. (VII ekspedicija), 1972-1974 m. (VIII ekspedicija) tęsiamas liaudies dainų užrašymas, renkama smulkioji tautosaka, užrašinėjami vietovardžiai. Užrašyta 7 dainuotojų 39-ių dainų tekstai. Smulkioji tautosaka rinkta iš Laukuvos apylinkėse ir miestelyje gyvenančių piliečių.
Užrašyta: 32 patarlės, 53 priežodžiai, 18 mįslių, 36 palyginimai, 4 frazeologizmai, 16 skaičiuočių, 6 dainuškos, 7 erzinimai, 208 oro spėjimai. Užrašinėtojai. Surinkti 326 vietovardžiai iš 32 kaimų. 1974-1976 m. IX ekspedicijos tema – „Spartako“ kolūkio istorija. Renkamos žinios ir apie Juodainių tarybinį ūkį bei Laukuvos miestelį. 1976 metų vasarą mokiniai surinktą medžiagą tikslino, sistemino, ruošė kraštotyrinius darbus rajoninei apžiūrai. Darbas pateko į 1977-01-29 organizuotą respublikinę jaunųjų kraštotyrininkų parodą. Tuo pačiu metu buvo renkama medžiaga ir apie kalvystę, gyvulininkystę, mediciną, apie istorinius kultūros paminklus Laukuvos apylinkėse tarpukario Lietuvoje.
1975-01-25 vyko jaunųjų kraštotyrininkų suruošta vakaronė „Lietuvių liaudies papročiai ir valgiai“. Ta proga atidarytas Laukuvos vidurinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų muziejus. (Ekspozicijoje 254 eksponatai) Atidarymo metu kalbėjo ir perkirpo juostelę mokyklos direktorius Antanas Bružas.
Būrelio pirmininkas J. Budginas ir būrelio nariai sveikino pirmuosius lankytojus, pasakojo apie surinktus eksponatus bei paruoštą ekspoziciją.
1977-06-22 Šilalės rajono Darbo žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo K-to sprendimu (Nr. 23) Laukuvos vidurinės mokyklos muziejus (vad. Barbora Garalevičienė) įteisintas kaip veikiantis rajone visuomeninis kraštotyros muziejus.
Mokytoja Barbora Garalevičienė daug dėmesio skyrė architektūros ir vietinės reikšmės gamtos paminklų priežiūrai bei saugojimui, todėl buvo sudarytas mokinių, atsakingų už šių paminklų būklę, jų saugojimą ir saugotinų paminklų sąrašas (1974-1975 m. m. Gaila, kad sąrašas neišliko). Mokiniai įsipareigojo ne tik saugoti, globoti paminklus, bet juos fotografuoti, rinkti pasakojimus, pavadinimus, padavimus iš vietinių gyventojų.
Surinkta ir apiforminta medžiaga pateko į Respublikinę jaunųjų kraštotyrininkų parodą ir buvo labai gerai įvertinta.
1974 m. vasarą (08-27) mokyklos jaunieji kraštotyrininkai R. Pilitauskaitė, D. Reimontaitė, J. Taujanskis ir P. Levickus visuomeniniais pagrindais dalyvavo Kaštaunalių kaimo gyventojo Petriko sodyboje kasinėjimo darbuose. Vadovavo kraštotyrininkas Vl. Statkevičius. Rastos laidojimo žymės, žmonių papuošalai. Radiniai nufotografuoti, padaryti planai - brėžiniai ir darbas perduotas Telšių „Alkos“ muziejui.
1975 m. vasarą ekspedicija Petriko sodyboje tęsiama. Vadovavo iš Vilniaus atvykę archeologai. Talkininkavo kraštotyrininkas Vl. Statkevičius, Šilalės ir Laukuvos vidurinių mokyklų mokiniai, laukuviškiai: R. Batytė, A. Bružas, A. Knystautas.
Kai kuriuos kraštotyrinius darbus atlikti vieni mokiniai nepajėgė, todėl mokytoja B. Garalevičienė kvietė dalyvauti ir mokytojus. Pirmieji, panorę talkininkauti, buvo istorijos mokytoja J. Jomantienė ir pradinių klasių mokytoja A. Bruškytė. Vėliau į šį darbą įsijungė ir daugiau mokytojų, todėl 1975 m. sudaryta LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Laukuvos vidurinės mokyklos pirminė organizacija iš 10 asmenų.
Narių skaičius kiekvienais metais keitėsi. Įstojusieji mokėjo įstojimo (1 rub.) ir nario mokestį (50 kap.), (nario mokestis kiekvienais metais). Organizacijos nariai - klasių vadovai talkino savo klasės mokiniams, o neturintieji auklėjamosios klasės, rėmė juos arba rinkosi sau individualų darbą, temą. (pvz.,1972 m. mokytoja Z. Batienė parašė mokyklos istoriją, apimančią 1907-1972 metus. Mokytoja J. Žakevičienė pradėjo rašyti mokyklos metraštį, mokytoja B. Murauskytė „Mokyklos tradicijas“.
Tokia buvo jaunųjų kraštotyrininkų darbo ir muziejaus įkūrimo pradžia.
1977 m. pablogėjus mokytojos B. Garalevičienės sveikatai, Jaunųjų kraštotyrininkų būrelį bei Kraštotyros draugijos Laukuvos vidurinės mokyklos pirminės organizacijos nariams vadovavo lituanistė, aukštojoje mokykloje buvusi kraštotyros draugijos narė J. Malskytė-Zybertienė.
Mokytoja, atėjusi iš Suvalkijos lygumų į Žemaitijos aukštumas, taip pasinėrė į jau pradėtus velionės Barboros Garalevičienės ir savo numatytus kraštotyros darbus, kad vien apie tai ir tekalbėjo. Jos tikslas - kuo daugiau mokinių ir mokytojų įtraukti į kraštotyrinį darbą. Antraisiais šio darbo metais (1978-1979 m. m.) būrelį lankė 79 mokiniai, o 1979-1980 m. m. - net 133 kraštotyrininkai. Mokytojų pirminę organizaciją sudarė 28 nariai, o 1978-1979 m. m. narių skaičius išaugo iki 45.
Mokytoja organizavo kompleksinę ekspediciją Laukuvos kolūkio istorijai tirti. Ekspedicijos metu užrašyti 293 vietovardžiai, senkapių, esančių Laukuvos apylinkėse, istorijos. Paruošti darbai „Laukuvos kolūkio darbo veteranai“, „Laukuvos apylinkės pobūvių kultūra, šokiai ir dainos“, „Audimų raštai Laukuvos apylinkėje“. Minėtas darbas pateko į Vilniuje organizuotą kraštotyrinių darbų parodą ir iš jos „nebegrįžo“. Mokytoja Jurena Žakevičienė parašė vidurinės mokyklos istoriją, apimančią 1972-1982 metus.
Jaunieji kraštotyrininkai, mokytojai J. Zybertienei vadovaujant, bendravo su Skaudvilės vidurinės mokyklos jaunaisiais kraštotyrininkais, lankė vieni kitus. Kiekvienais metais organizavo tradicinėmis tapusias vakarones. Nuostabios buvo vakaronės „Žemaičių vestuvės“ ir „Lietuvių liaudies šokių vakaras“. Daug nuveikė tvarkydami gamtos, istorinius paminklus. Už tai ( 1983-04-15 ) kraštotyrininkai apdovanoti pereinamuoju prizu.
J. Zybertienė sugebėjo perduoti nuoširdų džiaugsmą bei pasigėrėjimą darbu mokiniams, kolegoms, todėl įvairiuose kraštotyriniuose darbuose, renginiuose dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Vieni kaip rėmėjai, kiti – kaip paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos nariai.
Kraštotyrinius darbus, išvykas, pasilinksminimus, vakarones įamžino nuotraukose V. Jurkus ir A. Petrauskas.
Mokytoja stengėsi ne tik praturtinti muziejų surinkta medžiaga, naujais eksponatais, bet rūpinosi ir jų sutvarkymu, inventorizavimu. Eksponatai inventorizacijos knygoje pradėti registruoti 1979-09-23 ir šis darbas tęsiamas iki 1980-04-29.
Įregistruoti 276 eksponatai. Prieš tai eksponatai buvo numeruojami ir tik aprašomi specialiai tam paruoštuose sąsiuvinio lapeliuose.
Po šešerių įtempto darbo metų pareiginga, ryžtinga, nuoširdi mokytoja, pajutusi, kad ir jos gimtojoje Suvalkijoje trūksta savo krašto mylėtojų, išsikėlė į sau mielus Šakius.
1983-1985 m. m. kraštotyrinis darbas pavestas geografei Adelei Lukoševičiūtei ir lituanistei Birutei Murauskytei.
 |
 |
|
|
Mokytoja Adelė Lukoševičiūtė |
Mokytoja Birutė Murauskytė |
A. Lukoševičiūtė vadovavo pirminei mokytojų organizacijai, sudarė darbo planus, rūpinosi nario mokesčių surinkimu, platino knygas paminklų apsaugos fondui remti.
Mokytojai kraštotyrininkai vadovavo mokiniams sąjunginės ekspedicijos „Mano tėvynė TSRS“ veiklai. Rinko medžiagą karine patriotine tematika. Ši medžiaga patalpinta karinio kabineto Šlovės kambaryje (iš 1983-1984 m. m. mokytojų pirminės org. ataskaitos. A. B.). Kraštotyrininkai dalyvavo tvarkant Treigių bei Medvėgalio piliakalnius (mokytojai nepaminėti). Buvo tęsiamas mokyklos, komjaunimo įsikūrimo ir pionierių organizacijos istorijų rašymas. Šiems darbams vadovavo mokytojos J. Žakevičienė, L. Aksamitauskaitė ir V. Bernickienė.
Mokytoja A. Bražauskienė rinko prisiminimus apie senas sodybas, sudarinėjo trobesių išdėstymo planus.
Jaunųjų kraštotyrininkų būrelio veiklą (1983-1985 m.) aprašė pati vadovė B. Murauskytė:
„Vadovė organizavo ekskursijas į apylinkės ir rajono ribose esančias lankytinas vietas (Baubliai, D. Poškos kapas Kaltinėnuose, K. Jauniaus gimtinė Lembo kaime ). Susitiko su Tauragės rajono Skaudvilės vidurinės mokyklos kraštotyrininkais. Dalyvavo ekspedicijoje „Mano Tėvynė TSRS“ V-ame etape pagal kryptis „Į gamtos paslaptis“, „Didžiųjų statybų kasdienybė“. Tvarkė Medvėgalio kalną, Paršežerio pakrantes, kapinaites, esančias šalia Dievyčio ežero. Rinko smulkiąją tautosaką bei tęsė pradėtą darbą, susijusį su mokyklos ir kolūkio istorija.
Labiausiai įsimintini ir jaunųjų kraštotyrininkų širdyse užfiksuoti darbai - tai aplankalo „Duona“ sudarymas, vakaronės „Taip uliojo mūsų senoliai“ suorganizavimas bei pastovus bendravimas su tolimu Dzūkijos kampelio - Alytaus r. Miroslavo vidurinės mokyklos kraštotyrininkais. Į šį kraštotyrinį darbą įsijungė 32 būrelio nariai. Vieni moksleiviai tai darė nuoširdžiai, su meile, kiti gal kiek atžagariau, tačiau gautas rezultatas visus džiugino, ir kito darbo buvo imamasi su daug didesniu entuziazmu.
Aplanko „Duona“ ruošimas nebuvo vien sausas darbas. Jaunieji kraštotyros bičiuliai čia turėjo plačias galimybes pasireikšti. Vieni rinko patarles apie duoną, kiti dainas, treti užrašinėjo iš savo močiučių duonos kepimo receptus, pasakas, susijusias su duona. Taip gimė ne tik aplankas, bet ir literatūrinė popietė, kurion buvo pakviesta ir visa mokyklos bendruomenė, vėliau popietėje dalyvavo ir rajono švietimo skyriaus atstovai bei vedėjas Dimša. Surinkta medžiaga buvo eksponuota ne tik rajone, bet ir sostinėje Vilniuje.
Vakaronė „Taip uliojo mūs senoliai“ buvo tradicinė, tąsa kasmetinių kraštotyrinių vakaronių. Čia įsijungdavo visos klasės. Kiekviena klasė paruošdavo savo stalą, ant kurio puikuodavosi nuo senoviškų žemaitiškų (grūstos kanapės su karštomis bulvėmis, kastinis, „cibulynė“ ir t. t.) iki šiandieninių įmantriai paruoštų valgių. Buvo dainuojamos senovinės liaudies ir šiuolaikinės dainos, šokami senoviniai ir šiuolaikiniai šokiai, einami rateliai, žaidžiami žaidimai, menamos mįslės.
Ryžto naujiems darbams duodavo pasidalijimas kraštotyrine patirtimi su jaunaisiais bičiuliais iš Miroslavo. Jungėsi dzūkiškoji ir žemaitiškoji patirtis. Nuvykę pas juos, mūsų jaunieji kraštotyrininkai „pasikraudavo“ naujomis dzūkiškomis tradicijomis, jų papročiais, jų senolių perduota patirtimi, išgirsdavo, ką šimtmečių bėgyje dainuodavo dzūkai, kas per šventes ir kasdienybėje būdavo dedama ant baltai pakloto stalo. Gi atvykę pas mus gaudavo nemažą „dozę“ to, kas žemaitiška, kas išsaugota iš giliosios lietuvių tautos, iš žemaičių praeities - dainos, žaidimai, būrimai, valgiai, paruošti pagal močiučių receptus. Toks bendravimas jaunuosius kraštotyrininkus praturtindavo nauju žinojimu apie iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, meilę dainai, pagarbą tam, kas sunkiu darbu sukurta, kas išsaugota šiandienai.
1985 metais vadovavimą jauniesiems kraštotyrininkams mokytoja M. Murauskytė perdavė A. Lukoševičiūtei. Ji organizavo ekskursijas į Baublius, Upynos S.Girėno tėviškę – muziejų, P. Demerecko (Laukuvoje) medžioklės trofėjų muziejėlį (vietinės reikšmės), susitikimą su Skaudvilės vidurinės mokyklos kraštotyrininkais. Rinko medžiagą apie Švietkalnio, Burkiškių, Treigių piliakalnius, Kaštaunalių, Juodainių, Apvaršuvos senkapius. Tvarkė Medvėgalio aplinką. Paruošė surinktos medžiagos parodėlę ir vakaronę „Puoselėkime liaudies tradicijas“.
1986-1987 m. m. mokytoja A. Lukoševičiūtė tęsė darbą su jaunaisiais kraštotyrininkais, o ją rėmė ir vadovavo mokyklos pirminei organizacijai lituanistė Vlada Šveikauskienė.
Mokytoja Vlada Šveikauskienė
Abi pagal savo sudarytus planus dirbo iki 1988 metų.
Mokytoja A. Lukoševičiūtė buvo numačiusi sudaryti kraštotyros kampelio eksponatų sąrašus, supažindinti mokinius su eksponatais, sukauptais šlovės kambaryje. Suorganizuoti viktoriną „Ar pažįsti savo rajoną“, išvyką į Laukuvos pieninę, pas liaudies meistrą J. Jonušą (Laukuvoje), suruošti vakaronę „Gražioj žemėj-gražūs žmonės“ bei „Senolių valgiai ir žaidimai“, tvarkyti Bilionių, Treigių, Medvėgalio piliakalnių aplinką.
Pirminės organizacijos vadovė Vl. Šveikauskienė 1986-1987 m. m. ataskaitoje rašė, jog kiekviena klasė (imant nuo IV kl.) dalyvavo ekspedicijoje „Mano Tėvynė TSRS“. Dirbo mokiniai ir klasių vadovai. Mokytojos E. Mikalauskienės iniciatyva įvyko susitikimas su Šilalės vaduotojo Vlado Volkovo sūnumi Viliumi Volkovu, palaikė ryšius su jo giminėmis, surinko medžiagą apie jo (vaduotojo) gyvenimą, suorganizavo ekskursiją į Utenos r. Daugailių bažnytkaimį, kur susitiko su Volkovo žmona.
A. Bražauskienė rinko medžiagą tema „Penkmečių statybos žingsniai Laukuvos apylinkėje“. Buvo prižiūrimas Leono Joniko (1911m. emigravo į JAV) kapas Laukuvos kapinėse. Mokytoja J. Žakevičienė tęsė mokyklos istorijos, apimančios 1972-1982 metų laikotarpį, ir mokyklos metraščio (tik protokolinio pobūdžio: kiek mokytojų, kas jie, kiek abiturientų, kiek iš jų apdovanota medaliais ir kt. statistiniai duomenys) rašymą. Pionierių organizacijos metraštį tęsė mokytoja R. Rimkutė, komjaunimo organizacijos metraščio rašymo rūpinosi V. Macienė.
Kraštotyrininkai ne tik rinko eksponatus, kaupė istorinę medžiagą, bet rūpinosi ir jos tvarkymu. Apie tai darbo ataskaitoje VI. Šveikauskienė rašė: „Šlovės kambaryje, pagirtinai tvarkėsi ir 1986-1987 m. m. V. Jankauskas. Šiame kambaryje daug kraštotyrinės medžiagos: tai fotografijos ir albumas iš mūsų mokyklos istorijos, įvairi medžiaga ir eksponatai iš Laukuvos apyl. apie kovas Didžiojo Tėvynės karo ir pokario metais. Kaip ir anksčiau, taip ir 1986-1987 m. m. kraštotyros muziejui vadovavo ir jį tvarkė mokytoja A. Lukoševičiūtė... Mokytoja aktyviai rūpinosi visos kraštotyrinės medžiagos išliekamumu, kad ji nebūtų išnešiota, išblaškyta, rūpinosi tos medžiagos papildymu“. Sudarytas albumas „Mūsų mokykla spaudos puslapiuose“ (laikraštinė medžiaga apie mokytojus, mokytojų kūryba).
1988-ieji metai. Dirbti muziejuje ir vadovauti jauniesiems kraštotyrininkams skiriama mokytoja pensininkė Anatolija Bruškytė.
Mokytoja Anatolija Danutė Bruškytė
Jos tikslas – pasakoti, aiškinti mokiniams apie saugotinus istorinius bei gamtos paminklus (pavyzdys: privatininkų noras 1987 m. galutinai sunaikinti Spaudos kalną), jų vertę, reikšmę, apie tautos praeitį ir t. t. Surinkti kuo daugiau įvairių senelių išsaugotų daiktų, aiškinti, kokia garbinga buvo lietuvių tauta praeityje, pasakoti tautos pasiekimus mokslo, kultūros, švietimo, žemės ūkio srityje iki 1940-ųjų metų, ko neteko ir ką patyrė Lietuvos gyventojai abiejų okupacijų, karo metais ir t. t.
Mokytojai ir mokiniai rinko atsiminimus apie tautos religines šventes, organizavo viktorinas „Ar žinai savo mokyklos istoriją“, „Laukuvos miestelio istoriją“. Mokytoja J. Jankauskienė surinko dokumentaciją vandens bokšto, pastatyto ant Spaudos kalno. Mokytoja Vl. Šveikauskienė padarė 5-12 klasių mokinių kūrybinių bandymų aplanką „Lyrika“. Apie liaudies menininkę mokytoją B. Tarozienę medžiagą surinko mokytoja J. Žakevičienė. Mokinys N. Mickevičius rinko medžiagą apie Strošlaukio dvarą. Jaunųjų kraštotyrininkų būrelio vadovė, mokiniams padedant, tęsė J. Zybertienės pradėtą darbą - registravo gaunamus eksponatus, tvarkė muziejaus dokumentaciją.
1990-ieji metai. Atgauta Nepriklausomybė. Laisvė. Darbų begalė: paminklo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui (1928m.) paminėti, atstatymas, trijų kryžių, ištremtiems iš Laukuvos valsčiaus gyventojams, kryžių 1863 m. sukilėliams Rėšketų k. atminti statymas bei šventinimas, istorinės medžiagos apie 1918-1922 m. savanorius rinkimas, jų kapaviečių paieškos ir t. t. Dalyvavo mokytojai, mokyklos vadovai, jaunieji kraštotyrininkai.
1993 m. Visi muziejaus eksponatai ir per trumpą laikotarpį surinktoji istorinė medžiaga perkeliami į mokyklos senojo pastato antrame aukšte esančią erdvią (46m2) klasę. Ruošiant ekspoziciją, skirstant ir tvarkant eksponatus daug ir nuoširdžiai darbavosi jaunieji kraštotyrininkai.
Tų pačių metų rudenį (1993-10-09) minimas gimnazijos 50-tis. Visi – ir mokytojai, ir mokiniai – ruošėsi šiai šventei. Jaunieji kraštotyrininkai surinko medžiagą ir paruošė stendus „Iš mokyklos istorijos“, „Gimnazijai – vidurinei mokyklai vadovavę direktoriai“, „Mokslo pirmūnai“. Mokytoja R. Urbonaitė ir jaunasis kraštotyrininkas Tadas Kirstukas triūsė prie stendų „Laukuvos ir Žemaitijos apylinkių partizanai bei rezistencijos dalyviai“ (nuotraukų parūpino gimnazijos direktorius V. Jurgaitis), „Laukuva iki 1940 metų“, „Laukuviškiai Sibiro platybėse“.
Mokytojai V. Ačas, A. Bražauskienė, A. Bruškytė, V. Jurgaitis, St. Jokubauskas, V. Macienė sudarė leidinėlį „Laukuvos gimnazija – vidurinė mokykla. 1943-1993“. Jo leidyba rūpinosi vidurinės mokyklos direktorius V. Jurgaitis ir baigęs Laukuvos vidurinę mokyklą Rimas Malajevas, gyv. Klaipėdoje ir tuo metu dirbęs „Ryto“ spaustuvėje.
Visi renginiai įamžinti nuotraukose. Nuotraukų autoriai: Z. Juškevičius (Vilnius), Virginijus Jocys (Vilnius), V. Liatukas (Tauragė), L. Racevičius (Laukuva). Jomis pasinaudodamos jaunosios kraštotyrininkės A. Burbaitė, R. Krenciūtė ir I. Zaveckaitė paruošė albumus.
1996-1997 m. m. mokytojairinko ir užrašė atsiminimus apie tremtinius, politinius kalinius, tremties vietas bei lagerius ir paruošė darbą tema „Atsiminimai apie 1940-1953 m. istorinius įvykius Laukuvos valsčiuje“. Darbą tema „Laukuvos pradinės mokyklos – gimnazijos mokiniai ir mokytojai 1940-1953 m. istoriniuose įvykiuose“ paruošė jaunųjų kraštotyrininkų būrelio vadovė A. Bruškytė. Darbai, eksponuoti jaunųjų kraštotyrininkų darbų parodoje Klaipėdoje, buvo įvertinti gerai.
1998 m., mokyklos vadovybės sprendimu, muziejus perkeliamas į senojo pastato trečiojo aukšto istorines patalpas (plotas 79 m2 ). „Istorines“ todėl, kad tai buvęs butas mokyklos vadovams (prieškambaris, trys kambariai ir virtuvė).
Šiose patalpose – Laukuvos istorijos, mokyklos istorijos ir etnografinis skyrius. Sukaupta dagiau kaip 880 įvairių eksponatų. Ekspozicijos paruošime dalyvavo mokytojai ir mokyklos direktorius V. Jurgaitis.
Mokytojai A. Bitinienei vadovaujant, 1998 m. 2 gimn. klasės mokinės paruošė rašytinius darbus, vėliau mokytojai vadovaujant sukurtas filmas apie Norbertą Vėlių.
Norberto Vėliaus darbai, saugomi muziejuje
Kampelis muziejuje, skirtas Norbertui Vėliui
Mokytojos V. Ačienė, Z. Batienė, L. Varnelytė, J. Žakevičienė, A.Bruškytė; mokiniai M. Jakas, S. Galdikaitė, M. Zybartas vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtą „Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius rinkimo 1999-2000 metų“ programą. Ekspedicijos dalyviai anksčiau (1996-1997) surinktą medžiagą papildė iš tremtinių, politinių kalinių, rezistencijos dalyvių giminių ir artimųjų gautomis nuotraukomis ir informacija. Užpildė asmens anketas (per 50 vnt.).
Jaunosios kraštotyrininkės A. Burbaitė, R. Krenciūtė, R .Bliutaitė, I. Zaveckaitė paruošė išsamius ekskursijų, išvykų aprašymus („Laukuva – Varniai ir ... toliau“, „Ekskursija į Sarvyčių kaimą“, „Ekskursija po Laukuvos apylinkes“, „Laukuva – Bilionys – Švietkalnis – Aukštagirė – Gulbės“, „Ekskursija į Karaliaučiaus sritį Būdviečių (Malomožaisko) vidurinę mokyklą“. Surinko iš periodinės spaudos straipsnius, kuriuose atsispindi krašto praeities ir dabarties istoriniai įvykiai Karaliaučiaus srityje. Pradinių klasių mokytoja B. Laurinavičienė padovanojo muziejui turistinės išvykos su klasės mokiniais ant Dyvyčio kalno aprašymą.
Miškininko Jono Šedbaro dėka jaunieji kraštotyrininkai susipažino su Žemaitijos nacionaliniu parku, pavaikščiojo siaubą keliančiuose buvusios raketų paleidimų aikštelės požemiuose.
Mokiniai, baigę mokyklą, palieka muziejui kolektyvinį arba asmeninį daiktelį (J. Kučinskaitė patikėjo savo pradinėse klasėse naudotą kuprinę. 1999 m. 5-oji laida, auklėtoja V. Ačienė.
Kiekvienų mokslo metų pradžioje muziejaus vadovei pasitarus su klasių auklėtojais, numatomi objektai, kuriems reikalinga priežiūra, sudaromos kraštotyrinio darbo programos. Surinktą ir paruoštą rašytinę medžiagą apie prižiūrimus objektus teikia muziejui.
Muziejų lanko delegacijos iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimyninių mokyklų bei baigę šią mokyklą mokiniai. 2001 m. muziejų aplankė ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus. Aktyviausi muziejaus lankytojai - pradinukai. Muziejuje vedamos pamokos.
