Mano mama
 |
„Mamyte, tu – šilta
Saulytė dieną blausią.
Tu – pievoj atrasta
Gėlytė nuostabiausia…
(O. Morkūnaitė)
Motinos diena viena iš gražiausių pavasario švenčių, turinti gilias žilos senovės lietuvių tradicijas. Motina tapatinama su žeme. Ji išaugina vaikus, žemė – derlių. Kuomet pavasarį, kai buvo garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštos ir motinos. Mama, mamyte, motute, motinėle ir kiek dar daug mūsų kalboje yra malonybinių žodelių skirtų brangiausiam žmogui...
Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos pradinių klasių mokinukai: berniukai ir mergaitės balandžio 29 d. nuo pat ryto nekantriai žvelgė į gimnazijos paradines duris. Kad tik ateitų, kad tik nepavėluotų... Pasipuošę, jaudindamiesi, spausdami rankutėse per visą balandį gamintas dovanėles, gėlytes, mintyse kartodami nuostabiausius žodžius, laukė savo mamyčių.
Šventė prasidėjo gimnazijos aktų salėje, kuri mamoms priminė jaunystę... Senovinės plokštelės, patefonas ir... mergaitės, besisukančios „Mamos suknelės“ melodijos ritmu su jų jaunystės suknelėmis ir bateliais...
Ne tik sveikino, bet ir nuoširdų padėkos žodį mamoms pasakė gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė. Po to skambėjo eilės, eiliuotos pasakos, akordeono melodijos, dainos, sukosi trankūs šokiai, kuriuos savo brangiausiai mamytei dovanojo dukrelės ir sūneliai.
Šventinį pasveikinimą visi baigė bendra daina, kuria išreiškė begalinę meilę, šilumą, švelnumą, padėką ir pagarbą. Karštai prisiglaudę, išbučiavę savo mamytes, vaikai pakvietė jas į klases, kur kiekvienas padovanojo pačių rankomis sukurtas dovanėles.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė
Sigita Lileikienė
