Dėdės Rudenėlio laiškas
Gelsvą klevo lapąEidama keliu radau
Mielas, rudenėli,
Tavo laišką aš radau
Metai sukasi ratu ir rudenėlis vėl pas mus. Kiekvieną dieną, mūsų mažieji, sužinodavo kažko naujo, pastebėdavo kažką nematyto, gilino ir plėtė savo turimas žinias, gebėjimus per daineles, ratelius – žaidimus, kūrybinius procesus, kitus užsiėmimus ir veiklas apie rudenėlį.
Nuostabą kelia vaikų žingeidumas ir užsispyrimas pajusti, suprasti, matyti, išgirsti visa kas juos supa. O, šis, rudenėlis pasimėgauti gamta, jos malonumais nepagailėjo nei šilumos, nei saulutės skaisčios. Vaikų noras, labiau pažinti rudenėlį, paskatino ir tėvelius prisijungti prie parodėlės ,,Dėdės Rudenėlio dovanos“ įgyvendinimo. Dovanų, kaip iš gausybės rago, pabiro: puokštės iš lapų, ežiukai iš gamtinės medžiagos, antrinių atliekų, vazų įvairovė, gamtos mozaikos. Atropojo skorpionas, atšliaužė kirminas, net lėktuvas su keleiviais atrado nusileidimo taką, o kur dar didžiulis katinas, išdidžiai stebintis visus. Tuo darbai nesibaigė. Tėveliai rudenėliui laišką kuria ir pašto dėžutėn meta, kaip tikrame pašte. Tik čia Dėdės Rudenėlio paštas. Tiek padirbėjus ir laukta šventė jau čia.
Spalio 25 dienos popietę į ,,Drugelių‘‘ grupę atskriejęs rudeninis vėjas, nešė Dėdės Rudenėlio laišką. Lekiant per laukus, per miškus, per aukštus kalnus, per plačius vandenis, laiškas sudrisko ir pasimetė. Vėjelis paprašė mažųjų pagalbos, kad padėtų jį rasti, o atradus, sudėti skiauteles ir bandyti perskaityti. Laiške, Rudenėlis, džiaugiasi paaugusiais, išmintingais, draugiškais, kūrybingais vaikais. Jis kiekvieną dieną stebi ką išdykėliai veikia, ko užsiėmę ar mėgsta valgyti daržoves ir vaisius, ar sugeba vienas kitą paguosti, užjausti. Linki jiems ir toliau būti smalsiems, vikriems, padėti vieni kitiems.
Mažieji pakviečia vėjelį kartu padainuoti dainelę apie rudenėlį, pamoko, kaip šokti, sukti ratelius apie grybus, kaip žaisti ratelius – žaidimus apie morkytę, agurkėlį, katinėlį. Rudeninis vėjas vaikučius mokė, kaip šokamas rudeninių lapų šokis. Vėliau buvo skinami lapai nuo medžio ir atliekamos įvairios užduotėlės: lapų pūtimas per šiaudelius, obuoliukų ,,žvejojimas,, , ,,Lapeli, kur tavo brolelis?“ Vaikučiams už kantrybę, mokant vėjelį nedūkti, o gražiai elgtis, Dėdė Rudenėlis atsiuntė kiekvienam po laiškelį su siurprizu, o mamoms - po rudeninių gėlių puokštelę.
Rudeninis vėjas, atlikęs Dėdės Rudenėlio pavestą darbą, išlėkė, kad pabaigtų nupurtyti tebekabančius lapus ant medžių šakų, nupurtyti likusius obuolius sode, padūkti su jau nukritusiais lapais, nes tai jo mėgstamiausias šokis.
Ikimokyklinės grupės
,,Drugelis“ auklėtojos
